Apie mus kalba

„Kodėl jūs gilinatės, jei tai veikia?“, – Jurgis Barila, „Inspired“ skaitmeninių strategijų vadovas, prieš maždaug metus tokią frazę išgirdo marketingo konferencijoje, diskutuojant apie algoritmų sprendimus rodant reklamą. „Žinot, tas „veikia“ ganėtinai subjektyvus šiais laikais, o man labiau užstrigo jų nenoras, kad mes gilintumėmės. Todėl ir pagalvojau, kad imsiu ir pasigilinsiu“, – inovacijų ir progreso festivalyje LOGIN kalbėjo jis, su auditorija dalindamasis, ką pavyko atrasti analizuojant, kaip veikia reklama „Google“ priklausančiame tinkle „Youtube“.

„2026 m. pirmojo ketvirčio televizijos reklamos duomenys rodo, kad grįžtame į perpildyto eterio fazę, o tai reiškia didėjančią konkurenciją ne tik dėl reklamos eterio, bet ir dėl žiūrovų dėmesio“, – pranešime žiniasklaidai pastebi „Inspired UM“ projektų valdymo ir planavimo skyriaus vadovė Lina Dunauskaitė.

„2026 m. pirmojo ketvirčio televizijos reklamos duomenys rodo, kad grįžtame į perpildyto eterio fazę, o tai reiškia didėjančią konkurenciją ne tik dėl reklamos eterio, bet ir dėl žiūrovų dėmesio“,-pastebi „Inspired UM“ projektų valdymo ir planavimo skyriaus vadovė Lina Dunauskaitė, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Nepasitenkinimas atrinktomis 2026 m. Lietuvos nacionalinės atrankos EUROVIZIJA.LT paraiškomis atsispindi ir laidų reitinguose. Kaip rašoma žiniasklaidos planavimo bendrovės „Inspired UM“ pranešime žiniasklaidai, šiuo požiūriu atrankos sezonas tapo silpniausiu per pastaruosius kelerius metus. Tiek pusfinaliai, tiek finalas susilaukė mažiau žiūrovų dėmesio.

Prekių ženklui svarbu ne vien pavadinimas, spalvos, personažai, šūkis ar šriftai, bet ir garsiniai elementai. Tyrimas rodo, kad stipriausi prekių ženklų garsiniai elementai Lietuvoje – radijo stoties „Lietus“ šaukinys ir e. prekybos platformos „Varlė“ garsinis signalas. Juos žino ir teisingai identifikuoja 9 iš 10-ies Lietuvos gyventojų.

Šiemet efektyviausių rinkodaros ir komunikacijos kampanijų rinkimai vyksta jau 23-ius metus iš eilės. VŽ skaičiuoja, kurios agentūros ir prekių ženklai dažniausiai lipo ant nugalėtojų pakylos pastaruosius 10 metų „Password“ konkurse.

Reklamos triukšmas, žaidimai su „klikbaitinėmis“ antraštėmis, matoma ar nematoma reklama, į plačiąsias mases orientuotas turinys, perpildytas kriminalų ir nelaimių, – jautrūs klausimai verslams, planuojantiems savo komunikaciją, o kartu ir agentūroms – tarpininkams tarp žiniasklaidos ir prekių ženklų.

Kalėdas Lietuvoje švęs 9 iš 10 gyventojų, joms skirdami daug dėmesio, laiko ir pinigų – beveik dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dėl to šalyje veikiantys verslai šventiniu laikotarpiu užsako bene daugiausia reklamos per visus metus. Tokias tendencijas rodo „Inspired UM“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalėdas Lietuvoje švęs 9 iš 10 gyventojų, joms skirdami daug dėmesio, laiko ir pinigų – beveik dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dėl to šalyje veikiantys verslai šventiniu laikotarpiu užsako bene daugiausia reklamos per visus metus.

Kasmet, atrodo, vis sunkiau atskirti tikrąją „Juodojo penktadienio“ dieną nuo visą lapkritį trunkančio komunikacinio triukšmo. Ir ne tik atrodo – taip ir yra. Reklamos pradeda persekioti mus dar nuo mėnesio vidurio, o šiemet pati kelis kartus rimtai suabejojau: ar tikrai nepraleidau didžiųjų nuolaidų dienos? Juodasis penktadienis pavirto juoduoju lapkričiu – ir tai nėra chaosas. Tai ženklas, kad keičiasi ne tik verslas, bet ir pirkėjai.

Penktadienį Vilniaus oro uosto konferencijų centre „15min grupė“ surengė interneto pusryčius – praktinę konferenciją, į kurią susirinko verslininkai, medijų agentūrų atstovai, rinkodaros specialistai bei pardavimų profesionalai. Svarbiausias šio renginio tikslas – įsikvėpti bei geriau suprasti internetą kaip media kanalą.

Penktadienį Vilniaus oro uosto konferencijų centre „15min grupė“ surengė interneto pusryčius – praktinę konferenciją, į kurią susirinko verslininkai, medijų agentūrų atstovai, rinkodaros specialistai bei pardavimų profesionalai. Svarbiausias šio renginio tikslas – įsikvėpti bei geriau suprasti internetą kaip media kanalą.

Reklaminiame triukšme laimi ne tie, kurie garsiau rėkia, o tie, kurie moka kalbėti įdomiai. Pastaraisiais metais vis daugiau prekės ženklų pagaliau supranta – žmogus nebenori būti persekiojamas reklamos. Jis siekia, kad su juo būtų kalbamasi – protingai, aktualiai, be dirbtinės pompastikos, todėl vis dažniau reklamos vietą užima turinys – pasakojimas, kuris ne tik matomas, bet ir skaitomas iki galo.

Ar tikrai socialiniame tinkle „Facebook“ daugėja skaitmeninio šlamšto?

Neseniai pasibaigęs Europos vyrų krepšinio čempionatas dar kartą parodė – šis sportas pagrįstai lyginamas su antrąja Lietuvos religija.

Pastarasis ketvirtis socialinių tinklų pasaulyje buvo itin dinamiškas. Platformos pristatė naujus įrankius, sustiprino bendruomenių funkcijas ir ėmėsi griežtesnių reguliacinių priemonių, rašoma „Marvelous LT“ pranešime žiniasklaidai.

2024-ieji žiniasklaidos planavimo agentūroms buvo permainingi: į viršų palypėti pavyko toms, kurių krepšelyje atsidūrė didieji reklamos užsakovai.

Naujausi duomenys rodo, kad suaugę Jungtinės Karalystės (JK) gyventojai daugiau laiko praleidžia prie mobiliųjų telefonų nei prie televizorių ekranų, Jungtinės Karalystės Reklamos tyrimų instituto (IPA) duomenis skelbia „Marketing Week“. O „Inspired UM“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad daugiau kaip 80% visų Lietuvos gyventojų dažniausiai žiūri tradicinius lietuviškus TV kanalus ir „YouTube“.

Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, keičiasi ir video turinio vartojimo įpročiai. Tačiau ir toliau daugiausia Lietuvos gyventojų žiūri įprastinius TV kanalus. Kita vertus, taip pat populiarėja ir užsakomo turinio platformų ar kanalų žiūrėjimas.

Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, keičiasi ir video turinio vartojimo įpročiai. Tačiau ir toliau daugiausia Lietuvos gyventojų žiūri įprastinius TV kanalus. Kita vertus, taip pat populiarėja ir užsakomo turinio platformų ar kanalų žiūrėjimas.