„Password“ per 10 metų: agentūrų ir prekių ženklų lyderystė
Šiemet efektyviausių rinkodaros ir komunikacijos kampanijų rinkimai vyksta jau 23-ius metus iš eilės. VŽ skaičiuoja, kurios agentūros ir prekių ženklai dažniausiai lipo ant nugalėtojų pakylos pastaruosius 10 metų „Password“ konkurse.
TV3 vadovė: glumina, kai „YouTube“ ar „Google“ pasitikime labiau nei vietos žiniasklaida
Reklamos triukšmas, žaidimai su „klikbaitinėmis“ antraštėmis, matoma ar nematoma reklama, į plačiąsias mases orientuotas turinys, perpildytas kriminalų ir nelaimių, – jautrūs klausimai verslams, planuojantiems savo komunikaciją, o kartu ir agentūroms – tarpininkams tarp žiniasklaidos ir prekių ženklų.
„Tų nepatogių, aštrių klausimų iš klientų tenka neretai išgirsti, kai planuojant reklamos kampanijas yra dėliojamas medijų tinklelis. Tad ši diskusija su žiniasklaidos atstovais – puiki proga tiesiogiai perduoti tuos nepatogius mūsų klientų klausimus gyvai“, – agentūros surengtoje rinkodaros konferencijoje kalbėjo Vasaris Oržekauskas, žiniasklaidos planavimo bendrovės „Inspired UM“ vadovas.
Kalėdų nuotaikos grįžta: žmonės leis daugiau, verslai reklamuotis pradėjo anksčiau
Kalėdas Lietuvoje švęs 9 iš 10 gyventojų, joms skirdami daug dėmesio, laiko ir pinigų – beveik dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dėl to šalyje veikiantys verslai šventiniu laikotarpiu užsako bene daugiausia reklamos per visus metus. Tokias tendencijas rodo „Inspired UM“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Prasidėjus karui, vyravo prastesnės gyventojų nuotaikos dėl geopolitinės ir ekonominės padėties. Tuo metu daug kas neplanavo pirkti dovanų ir Kalėdas sutiko kukliau. Tačiau, panašu, kad dabar kalėdinės nuotaikos grįžo į ankstesnius laikus – šiemet dovanas pirks didžiausia dalis gyventojų per pastaruosius 5 metus“, – pastebi „Inspired UM“ projektų valdymo ir planavimo skyriaus vadovė Lina Dunauskaitė.
Balta mišrainė, televizorius ir dovanos net augintiniams: tokios šiandien lietuviškos Kalėdos
Kalėdas Lietuvoje švęs 9 iš 10 gyventojų, joms skirdami daug dėmesio, laiko ir pinigų – beveik dešimtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Dėl to šalyje veikiantys verslai šventiniu laikotarpiu užsako bene daugiausia reklamos per visus metus.
„Kalėdų komunikacija piką pasiekia gruodį. Tokiu metu ji sudaro apie 50 proc. viso reklaminio eterio. Kitaip tariant, dabar kas antra žiūrovą pasiekusi reklama – kalėdinė“, – komentuoja L.Dunauskaitė.
Juodasis lapkritis: kai nuolaidos prasideda anksčiau nei nuotaika pirkti
Kasmet, atrodo, vis sunkiau atskirti tikrąją „Juodojo penktadienio“ dieną nuo visą lapkritį trunkančio komunikacinio triukšmo. Ir ne tik atrodo – taip ir yra. Reklamos pradeda persekioti mus dar nuo mėnesio vidurio, o šiemet pati kelis kartus rimtai suabejojau: ar tikrai nepraleidau didžiųjų nuolaidų dienos? Juodasis penktadienis pavirto juoduoju lapkričiu – ir tai nėra chaosas. Tai ženklas, kad keičiasi ne tik verslas, bet ir pirkėjai.
Interneto pusryčiuose – diskusijos apie portalų ateitį ir geros reklamos receptai
Penktadienį Vilniaus oro uosto konferencijų centre „15min grupė“ surengė interneto pusryčius – praktinę konferenciją, į kurią susirinko verslininkai, medijų agentūrų atstovai, rinkodaros specialistai bei pardavimų profesionalai. Svarbiausias šio renginio tikslas – įsikvėpti bei geriau suprasti internetą kaip media kanalą.
Interneto pusryčiuose – diskusijos apie portalų ateitį ir geros reklamos receptai
Penktadienį Vilniaus oro uosto konferencijų centre „15min grupė“ surengė interneto pusryčius – praktinę konferenciją, į kurią susirinko verslininkai, medijų agentūrų atstovai, rinkodaros specialistai bei pardavimų profesionalai. Svarbiausias šio renginio tikslas – įsikvėpti bei geriau suprasti internetą kaip media kanalą.
Reklama baigiasi ten, kur prasideda turinys: kodėl verta investuoti į pasakojimą?
Reklaminiame triukšme laimi ne tie, kurie garsiau rėkia, o tie, kurie moka kalbėti įdomiai. Pastaraisiais metais vis daugiau prekės ženklų pagaliau supranta – žmogus nebenori būti persekiojamas reklamos. Jis siekia, kad su juo būtų kalbamasi – protingai, aktualiai, be dirbtinės pompastikos, todėl vis dažniau reklamos vietą užima turinys – pasakojimas, kuris ne tik matomas, bet ir skaitomas iki galo.
Skaitmeninis „Facebook“ šlamštas
Ar tikrai socialiniame tinkle „Facebook“ daugėja skaitmeninio šlamšto?
„Eurobasket 2025“ efektas: medijų ir reklamų medalininkai
Neseniai pasibaigęs Europos vyrų krepšinio čempionatas dar kartą parodė – šis sportas pagrįstai lyginamas su antrąja Lietuvos religija.
„Vadinasi, krepšinis išlieka labiausiai skirtingas gyventojų grupes vienijantis sporto renginys Lietuvoje“, – komentavo „Inspired UM“ projektų valdymo ir planavimo skyriaus vadovė Lina Dunauskaitė.
Svarbiausios socialinių tinklų naujienos: nuo „Meta“ draudimų iki naujų funkcijų „Instagram“ ir „TikTok“
Pastarasis ketvirtis socialinių tinklų pasaulyje buvo itin dinamiškas. Platformos pristatė naujus įrankius, sustiprino bendruomenių funkcijas ir ėmėsi griežtesnių reguliacinių priemonių, rašoma „Marvelous LT“ pranešime žiniasklaidai.
„Meta“ planuoja iki 2026 m. visiškai automatizuoti reklamos kūrimą naudojant dirbtinį intelektą. Užuot kūrus strategijas ir vizualus, pakaks įkelti produkto nuotrauką ir nurodyti biudžetą, kurį norėsite išleisti reklamai, o sistema pati sugeneruos tekstą, vizualą bei parinks tinkamiausią auditoriją“, – aiškina ekspertė.
Žiniasklaidos planavimo agentūros: didžiųjų reklamdavių koziris ir nuosaikumo nuotaikos
2024-ieji žiniasklaidos planavimo agentūroms buvo permainingi: į viršų palypėti pavyko toms, kurių krepšelyje atsidūrė didieji reklamos užsakovai.
JK mobilieji įrenginiai pirmą kartą aplenkė televiziją, bet lietuviai vis dar prilipę prie TV ekranų
Naujausi duomenys rodo, kad suaugę Jungtinės Karalystės (JK) gyventojai daugiau laiko praleidžia prie mobiliųjų telefonų nei prie televizorių ekranų, Jungtinės Karalystės Reklamos tyrimų instituto (IPA) duomenis skelbia „Marketing Week“. O „Inspired UM“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas atskleidžia, kad daugiau kaip 80% visų Lietuvos gyventojų dažniausiai žiūri tradicinius lietuviškus TV kanalus ir „YouTube“.
Televizija, „YouTube“ ar „Netflix“: išsiaiškino, kas, ką žiūri Lietuvoje
Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, keičiasi ir video turinio vartojimo įpročiai. Tačiau ir toliau daugiausia Lietuvos gyventojų žiūri įprastinius TV kanalus. Kita vertus, taip pat populiarėja ir užsakomo turinio platformų ar kanalų žiūrėjimas.
„Yra daug tyrimų apie atskirus kanalus – įprastinės TV, „YouTube“ ar „Netflix“, tačiau apie multikanališkumą žinios yra gana ribotos.
Tyrimas: daugiau lietuvių žiūri įprastą TV nei „YouTube”
Populiarėjant išmaniesiems įrenginiams, keičiasi ir video turinio vartojimo įpročiai. Tačiau ir toliau daugiausia Lietuvos gyventojų žiūri įprastinius TV kanalus. Kita vertus, taip pat populiarėja ir užsakomo turinio platformų ar kanalų žiūrėjimas.
„Inspired UM“ projektų valdymo ir planavimo skyriaus vadovė Lina Dunauskaitė pastebi, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje vis dar trūksta išsamių tyrimų apie tai, kaip žmonės vartoja skirtingas žiniasklaidos priemones.
Televizija, „YouTube“ ar „Netflix“: išsiaiškino, kas, ką žiūri Lietuvoje
Daugiau kaip 80 proc. visų gyventojų dažniausiai vartoja tradicinius lietuviškus TV kanalus ir „YouTube“. Tai rodo „Inspired UM“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas.
„Inspired UM“ verslo plėtros vadovas Domantas Gailius pastebi, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje vis dar trūksta išsamių tyrimų apie tai, kaip žmonės vartoja skirtingas žiniasklaidos priemones.
Dosniausius atlyginimus mokančios rinkodaros ir komunikacijos agentūros
Didžiausią atlyginimą savo darbuotojams iš reklamos, rinkodaros, žiniasklaidos planavimo, komunikacijos ir lauko reklamos agentūrų praėjusiais metais mokėjo UAB „Skaitmeninė reklama“. Lyderio poziciją pagal mokamą atlygį ši agentūra užėmė ir ankstesniais metais. Kaip rodo VŽ surinkta statistika, atlyginimai segmente augo kur kas daugiau nei šalies vidurkis, 2024 m. siekęs 10,2%.
„Agentūroje turime mažiau pradedančiųjų darbuotojų, dauguma mūsų kolektyvo dirba jau nemažai metų. Kalbant apie ateitį, tai kaip ir visi verslai susiduriame su sparčiau augančiais kaštais, tačiau ne taip greitai didėjančiomis pajamomis, tos žirklės tikrai jaučiamos, tad stengiamės kiek įmanoma labiau automatizuoti procesus ir darbą bei turėti kuo mažiau techninių žmonių“, – kalba V. Oržekauskas.
Virtualių modelių era: partnerystės su prekių ženklais jų kūrėjams užtikrina milijonus
Pasaulinė influencerių rinkodaros rinka 2024 m. apytikriai pasiekė 24 mlrd. USD, o ateityje šiai sričiai skiriami biudžetai augs, vis reikšmingesnę jų dalį numatant dirbtinio intelekto (DI) sukurtiems influenceriams, rodo socialinių tinklų tyrimų, konsultacijų ir programinės įrangos platformas jungiančios bendrovės „Influencer Marketing's Hub“ prognozė.
Rinkodaros biudžetai 2025 m.: optimistinius planus karpo nežinomieji
Po ryškesnio reklamos rinkos šuolio 2023-iaisiais, regis, šiuos metus užbaigsime kiek nuosaikesniu augimu, nors didžiausi reklamos užsakovai – pirmuoju smuiku griežiantys prekybos tinklai ir telekomunikacijų įmonės – tempo nemažina.
„Reklamos rinkos augimą turėtų sudaryti keli šaltiniai: didėjanti reklamdavių konkurencija dėl vis storesnės vartotojų piniginės, kurią šie turėtų atverti vis plačiau. Antras šaltinis – ir toliau augančios reklamos kainos skirtinguose kanaluose“, – vardina V. Oržekauskas.
„LTG grupės“ konkursas – tik detalė, agentūros piktinasi nesąžininga konkurencija
Šiuo metu vykstant „LTG grupės“ ir jos jungiamų įmonių žiniasklaidos planavimo konkursui ir jį audituojant UAB „Media Audits“, agentūros ir viešai, ir neviešai baksnoja į ne vienus metus besitęsiančią problemą, kai valstybinių institucijų konkursus audituoja įmonė, kurios savininkai valdo konkuruojančią žiniasklaidos planavimo agentūrą.
Tai ne vienus metus besitęsianti rinkos bėda. Tie patys asmenys vadovauja audito bendrovei ir kartu per susijusius asmenis turi ir žiniasklaidos planavimo agentūrą. Interesų konfliktas yra akivaizdus. Audituodami skirtingus konkursus, jie prieina prie visos konfidencialios informacijos tiek kalbant apie atskirų agentūrų kainų lygį, tiek strateginius klausimus, agentūrų „know-how“. Tai yra labai jautru“, – pabrėžia V. Oržekauskas.